PenkiIeškok
EN  RU

2019 m. Balandžio 22 d., Pirmadienis



 
Vaclovas Sidzikauskas
1893-04-10 Šiaudinė
1973-12-02 Čikaga
Grupė
Kita
Išsilavinimas
1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją ir 1915 m. gavo brandos atestatą Maskvos VII gimnazijoje. 1916 m. pradėjo teisės studijas Maskvoje, vėliau jas tęsė Berno universitete. 1935 m. baigė VDU teisės fakultetą. Klaipėdos prekybos institute dėstė diplomatinę istoriją.
Titulai
Diplomatas
Pagrindinės pareigos
1919 - 1934 m. Lietuvos diplomatijos darbuotojas užsienio šalyse: 1919 - 1922 m. Lietuvos misijos Šveicarijoje I-sis sekretorius, einąs atstovo pareigas ir atstovas. 1922 - 1931 m. Lietuvos atstovas, vėliau įgaliotasis ministras Berlyne, o nuo 1925 m. drauge Vienoje ir Berne. 1931 - 1934 m. įgaliotasis ministras Londone ir Hagoje. 1920 - 1934 m. (su pertraukomis) Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos. 1931 - 1932 m. Lietuvos atstovas Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje.
Kitos pareigos
1917 - 1918 m. Maskvos lietuvių studentų draugijos iždininkas. 1916 - 1918 m. Maskvos lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti generalinis sekretorius. Nuo 1917 m. "Santaros", vėliau Ūkininkų partijos CK narys. 1918 - 1919 m. Teisingumo Ministerijos reikalų vedėjas, baudžiamosios teisės ir administracijos departamentų direktorius. 1936 - 1940 m. Lietuvos "Shell" bendrovės direktorius. 1937 - 1940 m. Lietuvos Vakarų sąjungos ir kurį laiką Lietuvių - Britų draugijos pirmininkas. VLIK'o užsienio delegatūros narys, jos pirmininkas. Nuo 1947 04 21 Vykdomosios VLIK'o tarybos pirmininkas. Nuo 1951 m. Lietuvos laisvės komiteto pirmininkas. Nuo 1954 m. Lietuvos delegacijos Pavergtųjų Europos tautų seime pirmininkas bei jo politinės komisijos, 1959 m. - Pavergtųjų Europos tautų seimo vicepirmininkas, 1960 - 1961 m. - šio seimo pirmininkas.
Biografija
Didžiąją savo gyvenimo dalį V. Sidzikauskas skyrė diplomatinei veiklai. 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungos sukviestoje Susisiekimo ir Tranzito konferencijoje Barselonoje. 1923 m. dalyvavo Lietuvos delegacijoje derybose su Ambasadorių konferencija dėl Klaipėdos krašto grąžinimo Lietuvai. 1923 - 1924 m. vadovavo Lietuvos deryboms su Tautų Sąjunga dėl Klaipėdos konvencijos sudarymo; 1923 m. - deryboms su Vokietija dėl karo nuostolių likvidavimo ir pirmosios prekybos sutarties sudarymo; 1925 m. - deryboms Kopenhagoje su Lenkija dėl miško plukdymo Nemuno upe; 1928 m. deryboms su Vokietija dėl sienoms nustatyti sutarties ir dėl prekybos sutarties sudarymo. 1928 m. pasirašė susitarimą su Lenkija dėl Lietuvos - Lenkijos administracinės linijos. Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje 1931 m. atstovavo Lietuvai byloje su Lenkija dėl Kaišiadorių - Lentvario geležinkelio, 1932 m. - byloje su Vokietija dėl Klaipėdos krašto direktorijos pirmininko pašalinimo ir seimelio paleidimo. 1933 m. susitarė su D. Britanija dėl Lietuvos importo kvotų. 1934 m. iš diplomatinės veiklos pasitraukė. 1940 m. pradėjo leisti Taline "Lietuva Revue Baltique" ir buvo vienas iš šio leidinio redaktorių. Parašė brošiūras: "Veidu į Jūrą", "Klaipėdos krašto ūkis anksčiau ir dabar". Taip pat bendradarbiavo "Teisininkų žiniose", "Naujojoje Romuvoje", "Lietuvos ūkyje". 1941 02 27 po ilgo slapstymosi, slapta peržengė sieną į Vokietiją, tačiau buvo gestapo suimtas ir dvejus metus kalintas Soldau, vėliau Auschwitro koncentracijos stovyklose. Po to priverstinai įkurdintas Berlyne., kur įsijungė į VLIK'o veiklą.