PenkiIeškok
EN  RU

2017 m. Spalio 17 d., Antradienis



 
Jonas Jablonskis
1860-12-30 Kubilėliai
1930-02-23 Kaunas
Grupė
Kita
Išsilavinimas
Pradinę mokyklą lankė Naumiesty. 1872 – 1981 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1881 – 1885 m. Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. 1889 – 1896 m. dėstė graikų ir lotynų kalbas Mintaujos, 1896 – 1901 m. Talino gimnazijose. 1906 – 1908 m. Panevėžyje dėstė lietuvių kalbą, nuo 1909 m. – Breste, nuo 1912 m. – Gardine lotynų kalbą, per I Pasaulinį karą Voroneže lietuvių gimnazijose dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. Nuo 1922 m. Kauno universiteto garbės profesorius. Skaitė lietuvių kalbos paskaitas. 1926 09 01 iš universiteto pasitraukė.
Titulai
Kalbininkas
Pagrindinės pareigos
Mintaujos, Talino gimnazijose mokytojas.
Kitos pareigos
Biografija
Nuo 12 iki 17 metų amžiaus gyveno Meištų kaime, vėliau Rygiškių kaime. Pradinę mokyklą lankė Naumiesty. Baigęs universitetą, vertėsi korepetitoriaus, teismo raštininko ir kitais atsitiktiniais darbais. 1901 m. dėl ryšių su visuomeniniu veikėju L. Vaineikiu, buvo atleistas iš mokytojo pareigų. 1902 m. ištremtas į Pskovą. Redagavo Rusijos MA leidžiamą A. Juškos lietuvių kalbos žodyną. 1904 m. persikėlęs į Vilnių, dirbo laikraščių “Vilniaus žinios”, “Lietuvos ūkininkas”, redakcijose. Gimnazijose dėstė lietuvių kalbą. 1918 m. grįžo į Vilnių, 1919 m. persikėlė į Kauną. Rašė vadovėlius, pats vertė ir taisė kitų vertimų kalbą, dalyvavo terminologijos ir rašybos komisijoje. Daugiausia nusipelnė kaip bendrinės kalbos kūrėjas. Parašė vadovėlius: “Lietuviškos kalbos gramatika” (1901 m.), “Lietuvių kalbos sintaksė” (1911 m.), “Letuvių kalbos gramatika” (1919 m., II papildytas leidimas 1922 m.), “Lietuvių kalbos vadovėlis” (1925 m.), “Linksniai r prielinksniai” (1928 m.). Kartu su kitais parengė 2 dalių chrestomatiją “Vargo mokyklai” (1916 m.), jos priedą “Mūsų žodynėlis” (1918 m.), lietuvių kalbos rašybos taisyklių rinkinį “Mūsų rašyba” (1917 m.). išvertė M. Bogdanovo “Visuomenės įnamius” (1908 m.), A. Kiseliovo “Aritmetiką” (1917 m.), S. Smailso “Būdo įtaką” (1923 m.), “Šeimos įtaką” ir “Pareigą ir tiesumą” (abu 1924 m.), Ž. Sand “Baisųjį milžiną” (1927 m.).