PenkiIeškok
EN  RU

2017 m. Spalio 17 d., Antradienis



 
Mstislavas Dobužinskis
1875-08-02 Naugardas
1957-11-20 Niujorkas
Grupė
Kultūra
Išsilavinimas
Mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1895 – 1897 m. mokėsi Peterburge, teisės fakultete, 1899 – 1901 m. – Miunchene. Nuo 1918 m. Štiglio techn. Piešimo mokyklos ir Peterburgo dailės akademijos dėsytojas, 1922 m. tapo profesoriumi. 1929 – 1930m. dėstė Kauno meno mokykloje, o vėliau, iki 1933 m. dėstė meno studiją.
Titulai
Tapytojas, scenografas, grafikas
Pagrindinės pareigos
Valstybės teatro scenografas.
Kitos pareigos
Stanislavskio teatro scenografas.
Biografija
Nuo 1903 m. dalyvavo “Meno pasaulio” draugijos veikloje. Ši grupė įtakojo tolimesnę M. Dobužinskio kūrybą. Pirmiausia M. Dobužinskis ėmė reikštis kaip tapytojas, nuo 1902 m. dalyvaudamas visose rusų dailininkų sąjungose ir “Meno pasaulio” grupės meno parodose. Nuo 1907 m. M. Dobužinskis pradėjo reikštis kaip scenografas: nuo 1907 m. Peterburgo ir Maskvos teatrų dekoratorius. Padarė daugiau nei 80 dekoracijų Europos ir JAV teatrams. Išvykęs iš Rusijos, kurį laiką gyveno Prancūzijoje, rengė savo parodas. 1925 ir 1929 – 1939 m. gyveno Lietuvoje. Aktyviai dalyvavo ir senovės paminklų apsaugos bei restauravimo darbuose kaip tam tikrų komisijų narys. Dėstė Kauno meno mokykloje, vėliau dirbo valstybės teatro scenografu, turėjo privačią dailės studiją. Nuo 1939 m. gyveno D. Britanijoje, JAV. Nuo 1952 m. – Italijoje. Nutapė Peterburgo, Vilniaus, Kauno ir kitų miestų peizažų, iliustracijų (H. K. Anderseno “Kiauliaganis”, 1922 m., F. Dostojevskio “Baltosios naktys”, 1923 m. J. Olešos “Trys dručkiai”, 1928 m.), dekoracijų Maskvos dailės teatro spektakliams (I. Turgenevo “Mėnuo kaime”, 1909 m.), S. Diagilevo trupės Paryžiuje baletams (1914 m.), apipavidalino apie 40 Kauno valstybės teatro pastatymų (operos: P. Čaikovskio “Pikų dama”, 1925 m., Š. Giuno “Faustas”, 1931 m., V. A. Mocarto “Don Žuanas”, 1933 m., J. Karnavičiaus “Radvila Perkūnas”, 1937 m.; baletai, dramos). 1933 m. parašė studiją “Vytis”, 1938 m. “Romuvoje” išspausdino straipsnių apie Lietuvos valstybinę vėliavą. Pažymėtinas M. Dobužinskio vidaus architektūros dekoravimas – prezidento rūmuose, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Klaipėdoje, Karo muziejuje (Vytauto Didžiojo Koplyčios niša).