PenkiIeškok
EN  RU

2017 m. Spalio 23 d., Pirmadienis



 
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
1875-09-22 Varėna
1911-04-10 Pustelnikas (netoli Varėnos)
Grupė
Kultūra
Išsilavinimas
Baigė domininkonų vienuolyno mokyklą. Muzikos mokėsi Druskininkuose pas tėvą vargonininką. 1889 – 1892 m. - M.Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894 – 1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, 1901 – 1902 m. Leipcigo konservatorijoje. 1902 m. pabaigoje pradėjo lankyti Varšuvos piešimo klasę, 1904 – 1906 m. mokėsi K. Stabrausko vadovaujamoje Varšuvos dailės mokykloje.
Titulai
Dailininkas, kompozitorius
Pagrindinės pareigos
1878 – 1906 m. vargonininkas Druskininkuose.
Kitos pareigos
1907 – 1908 m. “Vilniaus kanklių” draugijos choro vadovas.
Biografija
Nuo 1905 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. 1906 m. lankėsi Vokietijoje, Austrijoje – Vengrijoje. Atvykęs į Vilnių, įsijungė į lietuvių kultūrinę veiklą, prisidėjo prie I lietuvių dailės parodos organizavimo (1907 m. joje eksponavo savo kūrinius), buvo vienas Lietuvių dailės draugijos, įkurtos 1907 m., kūrėjų, vadovų. 1907 – 1908 m. vadovavo “Vilniaus kanklių” draugijos chorui, koncertavo, organizavo lietuvių dailės II parodą , dailės draugijos vardu paskelbė lietuvių kompozitorių I konkursą. 1908 – 1909 m. lankėsi ir gyveno Peterburge, nuo 1909 m. dalyvavo rusų dailininkų (“Meno pasaulio”, Rusų dailininkų sąjungos) parodose. 1909 m. vedė rašytoją S. Kymantaitę. 1910 – 1911 m. gydėsi Druskininkuose, vėliau Pustelnike, kur ir mirė. M.K. Čiurlionis – vienas žymiausių Lietuvos dailininkų. Paveikslus daugiausia tapė pastele arba tempera. Atskirą M.K. Čiurlionio kūrinių grupę sudaro grafika. Fluoroforto, tušo, pieštuko technika dailininkas sukūrė peizažų, simbolinių kompozicijų, knygų viršelių, vinječių, inicialų. Ciklai: “Laidotuvės”, “Audra”, “Tvanas”, “Pasaulio sutvėrimas”, “Liūdesys”, “Mintis”, “Tiesa”, “Bičiulystė” (visi 1903 – 1907 m.), “Žiema”, “Vasara” (1905 – 1907 m.), paveikslai “Ramybė”, “Miškas”, “Pavasaris”, “Kalnas” (visi 1905 – 1907 m.), triptikai “Mano kelias” (1907 m.), “Fantazija” (1908 m.), “Pilies pasaka”, “Baladė” (arba Juodoji saulė”), “Demonas”, “Angelas”, “Auka”, “Raitelis” (visi 1909 m.), “Raigardas”. Muzikiniai ciklai: “Zodiakas”, “Pasaka” (abu 1907 m.), “Saulės sonata”, “Pavasario sonata”, “Žalčio sonata”, “Vasaros sonata”, “Jūros sonata”, “Žvaigždžių sonata” (visi 1907 – 1908 m.), “Piramidžių sonata” (1909 m.). Paskutiniųjų metų kompozicijos “Rex”, “Nojaus arka’, “Rojus”, “Žemaičių kapinės” (visos 1909 m.). M.K. Čiurlionis buvo ir profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas. Parašė fortepijonui: 28 preliudus, 3 mozūrus, 2 sonatas, 2 noktiurnus, 3 etiudus, 10 fugų, 2 fugetes, 18 kanonų, 2 invencijas, 7 muzikos bruožus, humoreską, Adagio, Tėve mūsų. Tema b, e, es, a, c, a, es su keturiais variantais( nebaigtas), Basso ostinato, 2 rudenėliai, Jūros ciklas iš 3 veikalų, 6 paskutiniai kūriniai be pavadinimo ir 20 dainų; styginiams: stygų kvartetas, fūga-smuikui, altui ir čelei, fūga stygų kvartetui; chorui: Sanctus, Neliūskime ir daug dainų. Fūga sopranui, altui ir tenorui. Chorui su orkestru: kantata De profundis (1899 m.). Orkestrui: simfoninė poema “Miške” (1900 – 1901 m.), simfoninė poema “Jūra” (1903 – 1907 m.) ir uvertiūra “Kęstutis” (1902 m. Leipcige). Bendradarbiavo “Draugijoje” , “Lietuvos ūkininke”, “Viltyje”, “Vilniaus žiniose”, “Žarijoje”. Išleistas “Vieversėlis” (1909 m., dainų rinkinys mokykloms).