PenkiIeškok
EN  RU

2017 m. Gruodžio 14 d., Ketvirtadienis



 
Petras Cvirka
1909-03-12 Klangiai
1947-05-02 Vilnius
Grupė
Kultūra
Išsilavinimas
Baigė Vilkijos progimnaziją. 1926 – 1930 m. mokėsi Kauno meno mokykloje.
Titulai
Rašytojas
Pagrindinės pareigos
Nuo 1945 m. LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Kitos pareigos
1939 – 1940 m. Lietuvių rašytojų draugijos sekretorius. 1940 m. išrinktas Liaudies seimo atstovu, seimo Įgaliotosios komisijos į LTSR AT sesiją nariu. 1940 – 1941 m. literatūros ir meno žurnalo “Raštai” redaktorius. Vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungos organizaciniam komitetui. 1945 m. žurnalo “Pergalė” redaktorius.
Biografija
Nuo 1924 m. periodikoje skelbė eilėraščius, apsakymus. 1928 m. išleido eilėraščių rinkinį “Pirmosios mišios”, kuris Kauno archivyskupijos kurijos reikalavimu buvo uždraustos platinti. 1930 – 1931 m. bendradarbiavo žurnale “Trečias frontas”, dalyvavo darbininkų klubo “Viltis” veikloje. Prasidėjus karui, evakavosi į TSRS gilumą. Gyveno Alma Atoje, Maskvoje. Po karo grįžo į Lietuvą. Literatūrinis palikimas: kartu su A. Venclova 1933 m. parašyta knygelė “Adolfas Hitleris” (“Didaktoriaus karjera”), novelių rinkiniai “Saulėlydis Nykos valsčiuje” (1930 m.) ir “Kasdienės istorijos” (1938 m.). Karo metų apsakymai “Bausmės ranka” (1942 m., “Apysakos ape okupantus” (1943 m.), “Ąžuolo šaknys” (1945 m.), satyros romanas “Frank Kruk” (1934 m.), romanas “Žemė maitintoja” (1935 m.), novelių romanas “Meisteris ir sūnūs” (1936 m.). P. Cvirka taip pat parašė nemaža kūrinių vaikams ir jaunimui. Populiarus apsakymų rinkinys “Cukriniai avinėliai” (1935 m.), knygelės “Rainiukai” (1934 m.), “Lapė karalienė ir kiškelių krikštynos” (1934 m.), “Kupriukas muzikantas” (1938 m.), “Buvo senelis ir senutė” (1939 m.), “Pasaka pasaką veja” (1940 m.), “Strakalas ir Makalas” (1941 m.), “Sidabrinė kulka” (1943 m.). 1948 m. išleista rinktinė “Nemuno šalies pasakos”. P. Cvirka paskelbė feljetonų, politinių pamfletų, straipsnių literatūros, meno klausimais, kelionių, apybraižų (“Gruzijos šalis”, 1947 m.), išvetė A. Puškino, I.Ilfo ir E. Petrovo, Stendalio kūrinių.